Metų knygos

Iki metų pabaigos dar liko pora dienų, bet manau, kad per jas nebeperskaitysiu nieko mind-blowing – nebent pabaigčiau Wolfgang Iser‘io Fiktyvumą ir įsivaizdavimą. Pats laikas pasižiūrėti, ką skaičiau šiais metais.

Šiek tiek poezijos; keliolika filosofinių, literatūrologinių, eseistinių ar esančių kažkur „tarp“ knygų; pora knygų apie rašymą; nemažai fantastikos; keliolika knygų, įsipaišančių į grožinės literatūros arba literary fiction kategoriją; daug detektyvų. Kaip visada, kelios knygos, matyt, nepadariusios įspūdžio – jų turinį turiu prisiminti gūglindama. Keliolika jau anksčiau skaitytų knygų – visuomet atsiranda tokių, kurias galiu / noriu skaityti keliskart. Keista, bet taip ir neperskaičiau iš naujo Žiedų valdovo – prieš tai keletą metų ištikimai skaičiau kasmet.

Dėl metų atradimo titulo varžytųsi ne knygos, bet serijos – Orson Scott Card‘o Ender‘s Game ir Robin Hobb Farseer bei Tawny Man trilogijos. Skaitant šias knygas galvoje nuolatos sukasi mintis – kaip sugebėjau šitai pražiopsoti?

Bene labiausiai nepatikusi knyga – Clare Littleford Death Duty; negalėjau pakęsti pagrindinės veikėjos ir visa istorija atrodė labai tempiama – ištempta ir pritempta.

Daugiausiai tikėjausi iš Stieg Larsson‘o Merginų – knygos, žinoma, geros ir įtraukiančios, bet iki įgytos reputacijos joms kažko trūksta. Reputacijos nepateisino ir Giedros Radvilavičiūtės Šiąnakt aš miegosiu prie sienos.

O savimi labiausiai nusivyliau įveikusi Soren Kierkegaard‘o Baimę ir drebėjimą – kad ir kokios jos būtų, knygos apie religiją, matyt, ne man…